Blogas Blyno blogas

Mūsų verslas vis skundžiasi, kad su jais per mažai diskutuojama valstybės valdymo klausimais. Galite paskaityti, koks dialogas vyksta Baltarusijoje. Jei trumpai – Lukašenka pranešė, kad iki šio ketvirčio pabaigos visas komercinis gyvenamasis nekilnojamas turtas (pardavimui naujai pastatyti gyvenamieji būstai) privalo būti parduotas, o viskas, kas bus nespėta parduoti – bus nacionalizuota.

Baltarusijoj turbūt nėra ir savokos “verslo planas”, nes plano būti negali :)

Dvi naujienos ir abi apie Žalgirį. Džiaugsiuos visa širdimi, jei paskubėjau rašyti nekrologą. Taigi.

Pirma:
„Kauno dienos“ žiniomis, vėlų penktadienio vakarą „Žalgirio“ žaidėjams buvo pranešta, kad klubas pasirašė ketinimų sutartį su „Respublikos leidinių grupe“. Artimiausiu metu žalgiriečius turėtų pasiekti keletas milijonų litų.

Krepšinis.net žiniomis, Kauno klubo žaidėjai sutiko sekmadienį rungtyniauti su Kėdainių “Nevėžio” ekipa.

PAPILDYMAS:
“Respublikos” leidinių grupė “Žalgiriui” skirs 3 milijonus litų, iš kurių pusė milijono žaidėjams jau pervesta penktadienį

Antra:
Sunkią “Žalgirio” krepšinio komandai valandą, gelbėdama ją nuo visiško sužlugimo, grupė Lietuvos Seimo narių prisiminė seną Vyriausybės skolą “Žalgiriui”. Jei Vyriausybė rastų lėšų skolą grąžinti, “Žalgirio” klubo kasoje atsirastų beveik 2 milijonai litų.

Pasirodo, už laimėtą Eurolygos čempionų taurę Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. balandžio 28 d. nutarimu iš Vyriausybės rezervo fondo “Žalgirio” komandai buvo paskyrusi 5,12 milijono litų.

“Žalgirio” krepšinio klubas, planuodamas būsimų sezonų lėšas, tikėjosi disponuoti visa pažadėta pinigų suma, tačiau Vyriausybė iš rezervo fondo pervedė tik 3,14 mln. Lt. Ir beveik dešimtį metų nerado progos sumokėti likusių, rimtu dokumentu krepšininkams garantuotų, pinigų. O tai, kreipimąsi į Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių parašiusių Seimo narių įsitikinimu, turėjo įtakos ir dabartinei “Žalgirio” finansinei situacijai.

Gelbėdami Kauno “Žalgirio” krepšinio komandą, Seimo nariai prašo Premjerą iš rezervo fondo skirti komandai nepervestas lėšas – 1,98 milijono litų.

Kreipimesi Seimo nariai primena Vyriausybės vadovui, kad “Žalgirio” komandos laimėjimai, pasiekti įvairiuose aukšto lygio tarptautiniuose turnyruose, ilgus metus garsino Lietuvos vardą bei mūsų šalies krepšinio mokyklą Europoje ir pasaulyje.

Dėl šios skolos savo ruožtu į Vyriausybę bei Finansų ministeriją kreipėsi ir viešoji įstaiga “Žalgirio” rėmėjas”, tikėdama, jog pinigai komandą suspės pasiekti iki 2008/2009 m. sezono pabaigos.

Skaičiau socialinės apsaugos ir darbo ministro Rimanto Jono Dagio kalbas apie galimybę/būtinybę, kad ateityje gyventojai į pensiją tikrai turėtų išeiti vėliau, nei dabar eina. Šiuo metu vyrai gali išeiti į pensiją nuo 62,5 metų, o moterys – nuo 60 metų. Skaičiau skaičiau ir pasmalsavau, koks vis tik vidutinis Lietuvos gyventojo amžius, kada nustoji ne tik dirbti ar gauti pensiją, bet ir kvėpuoti. Statistika sako, kad vyrai gyvena/gyvens ~65 metus, moterys keliais mėnesiais ilgiau (vidurkis tarp miesto ir kaimo gyventojų). Taigi statistiškai gaunasi, kad jei reiktų sukti nuo SoDros uždirbamus pinigus ir juos išleisti senatvėje, tai per visą gyvenimą reikia apsirūpinti pinigais maždaug 3-5 metams.

Žinau, kad išlaikome dabartinius pensininkus. Žinau, kad gimstamumas mažėja ir vėliau bus tik blogiau. Žinau, kad kitaip negalima ir reikia elgtis pilietiškai. Na bet ta statistika vis tiek sunervino.

Nežinau.lt užmačiau tokį tinklaraštį. Pirmas įspūdis iš aprašymo (kuris skambėjo maždaug “Kubos pogrindininkų balsas pasauliu” ar pan.) nežadėjo nieko gero, bet iš pagarbos vienastoks nuspręndžiau vis tik paskaityti. Perskaičiau vieną įrašą, nesupratau ką perskaičiau, tada antrą, trečią ir užkabino.

Šiaip jau nemėgstu tokių tinklaraščių, pasakojimų, knygų ir pan. Ne dėl to, kad man neįdomu kitų bėdos, o todėl, kad nieko ne(pa)keisiu. Net jei galėčiau, neturiu noro tai daryti – jei jau kam padėti, tai Lietuvai, kuriai išties nėra lengva ir tikrai nebus. Mūsų mažai, mūsų mažėja. Bet ne apie tai šį kartą.

Tiklaraštyje rašoma apie bėdas ir situacijas, kurias patiria dabar jau nemažai pasaulio daliai žinoma autorė. Tačiau mane pakerėjo ne tiek kas rašoma, o tai kaip rašoma. Vienas paskutinių rašinių buvo apie tai, kad šalia jos buto pastoviai pradėjo budėti saugumo pareigūnai. O parašyta buvo padėka pareigūnams, kurių dėka niekas neatlieka gamtinių reikalų laiptinėj, nieko neplėšia aplink, visi namo gyventojai jaučiasi dalinai ramesni. Taip pat nuskambėjo ir prašymas praleisti draudžiamų prekių pardavėjus, kurie dabar net nosies nekiša.

Rašo kaip ir apie blogus dalykus, bet mato tame gėrį. Rašiniai trumpi, bet verti. Mergina, kuri verčia visa tai į lietuvių kalbą irgi daro didelį ir gerą darbą.

Pristatau jūsų teismui tinklaraštį “Y karta“.

Prisimenu vaikystę. Susirinkdavom visa negausia gimine pas močiutę prie stalo, vyrai gerdavo ugninį vandenį*, damos aplink šokinėjo su mišrainėmis**, mes, tuometiniai pypliai, zujom aplink stalą, po stalu, o pabaigoje vakaro ir ant stalo :) Pradžioje vakaro dar atmosfera būdavo šiek tiek įtempta. Biesas žino, ar tai būdavo todėl, kad visi susirenka kiek ilgėliau nesimatę, ar todėl, kad dar laukdavo svarbiausias vakaro įvykis. Įvykis, kuris ne vieną kartą atnešdavo laimę daugumos lietuvių veiduose, nepalikdamas abejingų nei vyrų, nei moterų… Įvykis, kuris versdavo visus džiaugsmingai šūkauti, nevalingai dūsauti ar net daužyti kumščiu į stalą… Jei viskas baigdavosi gerai, vakaras baigdavosi itin gerai – su dainomis, šokiais ir visais kitais būdais gausiai reiškiama gera nuotaika. Įvykis, kuris man augant, augo su manimi. Aš užaugau kartu su juo, jis tiesiog dalis manęs. Įvykis pradžioje buvo ne šiaip Žalgirio rungtynės, o tiesiog Lietuvos kova su visos TSRS rinktine – Maskvos CSKA. Vėliau jau atsikratėme žaidimo Lietuva – Rusija, bet nuo to susidomėjimas krepšiniu nesumažėjo nė kiek. Krepšinio varžybos yra vienintelis dalykas, kurį dar ir dabar žiūriu per teliką.

Atrodo, kad kaip ir viskas aplinkui, taip ir Žalgiris yra laikina. Šiandien, atrodo, jau priėjome galutinį tašką, kada aš asmeniškai vilties jau nebeturiu. Bus dar tų klubų, pergalių ir pralaimėjimų, lieka rinktinė, bet šiandieninius prisiminimus paskatinusio klubo atrodo jau nebus. Viliuosi, kad klystu.

* Būdamas vaikas niekaip negalėjau suprasti, kokio velnio jie geria tą degtinę, jai po to raukosi ir purtosi…
** Kam reikėjo pervardinti į salotas? :) Morkų salotos, kiaušinio salotos, salotų salotos… Čia man vienam kvailai skamba? :)

Pastaruoju metu skaitant ekonomines/politines naujienas man susidaro įspūdis, kad mažiau išsilavinę ar/ir kaimuose gyvenantys ar/ir nelietuviškai kalbantys asmenys (atsiprašau, jei ką įžeidžiau, bet tokia jau ta statistika) vis tik nesupranta kad su sunkumais susiduria visi. Pagrindinės jų mintys tokios:

1. Didžioji Britanija, JAV, Vokietija, Prancūzija ir kitos valstybės mažina mokesčius, kuria belekiek milijardų gelbėjimo planus, o Lietuva didina. Kas mes – bananų respublika?
2. Pinigų laikymas persikėlė iš bankų sąskaitų litais į bankų seifus eurais. Ir kas čia tokio?

Aš tokius pasisakymus laikau visišku nesidomėjimu ekonomika, o gal tiesiog “putų nugriebimu” (© Mindaugėlis). Grubiai kalbant, “putų nugriebimas” yra tada, kai užtenka jėgų perskaityt/suprast tik straipsnio pavadinimą, bet ne turinį, t.y. pasigauti skandalu kvepiantį teiginį ir juo tikėti, užuot gerai viską įvertinus, perskaičius viską ir išanalizuoti bei prieiti prie savų išvadų. Mano atveju išvados dažniausiai neatitinka straipsnio pavadinimo. Taigi pabandysiu paneigti šiuos du mitus:

1. Didžiosios valstybės ir ekonomikos turi kiek kitokias galimybes nei Lietuva. Jos gali sau leisti kur kas daugiau “prabangos” ir rizikuoti, t.y. jei nepasiseks jų mokesčių sumažinimo planas ir siaubingai didelės investicijos į ekonomiką, jos mokesčius padidinti visada spės. Tuo tarpu Lietuva sau tokio malonumo leisti negali – vieneri metai (kas tas yra vieneri nesėkmių metai didžiosioms valstybėms?) nepasisekimo ir Lietuva bankrutuoja, litas devalvuojamas, dauguma bankų miršta, valstybės paskolos brangsta, palūkanos užkyla iki neregėtų aukštumų. Trumpai tariant, Lietuvai “šakės”. Atsigausim dar po 50 metų, bet man nuo to ne lengviau. Man geriau mažesnis blogis, t.y. 1-2-3 metai skausmo ir agonijos (beje, dalį mokesčių reikėjo įvesti jau minimum kelis metus atgal), bet viltis grįžti į vėžes jau po 5 metų nuo dabar. nesutinkat? padiskutuokim komentaruose.

2. Pažiūrėkit žemiau įdėtą vieno amerikono politikieriaus postringavimus per nacionalinę TV ir suprasit, kad masinis pinigų išėmimas iš sąskaitų jau savaime komplikuoja valstybės egzistavimą. Jei lietuviai išsiėmė šimtus milijonų ir tai ženkliai padidino ne tik lito kainą (palūkanos paaugo, indėliai litais pabrango), bet ir grasino visai bankinei sistemai, tai kaip kaip JAV ekonomiką (ok, ji galinga, bet ar tikrai tiek? :)) galėjo paveikti 3,5 tarptautinio bilijono (3 500 000 000 000 $) dolerių išėimas iš bankų per vieną dieną? Sakau tarptautinio bilijono, nes amerikonams billion yra lietuviškas milijardas :)

Sužibėjau čia savo erudicija, o dabar laukiu komentarų :) Spėjant iš to, kad mano tokie įrašai susilaukia mažiausiai dėmesio, komentarų nebus, nes nė vienas nedaskaitė iki galo :) Bet čia galioja mano taisyklės :)

Beskaitydamas naujienas iš Lietuvos ir pasaulio, matau žmonių norą taupyti ir mažinti vartojimą. Vieniems tenka susiveržti diržus, nes esant dabartinėms kainoms ir vis daugėjant bedarbių jiems kitaip ir neišeina, kitiems tai noras šiek tiek pataupyti, pavadinimu “maža kas…”.

Taip pat matau, kad dabar pats tas laikas įmonėms efektyvinti savo veiklą, t.y. daryti tai, ką jau seniai siūlė visokie ten konsultantai, fondai beigi agentūros. Ir dabar, būtent dabar, reikia paremti tuos, kurie bando išlaikyti savo verslą ir gamybą visų pirma.

Šiandien pilnas internetas visokiausio plauko iniciatyvų. Žinau, kad maniškė taip pat ne nauja, bet tai yra tai, kuo aš jau ne vieni metai vadovaujuosi – pirkime lietuvišką prekę. Tokiu būdu padėsime ne tik kažkokiai Lietuvos įmonei, bet ir sau – juk viskas, ką padarai, grįžta bumerangu iš kitos pusės. Stiprinkime savas, lietuviškas, įmones, duokime lietuviams darbo, padėkime sau.

Kas galite, prisidėkite prie šios iniciatyvos – dar kartą paskleiskime šią žinią kuo plačiau ir parodykime pavyzdį mus supantiems žmonėms pirkdami lietuvišką prekę!

Blynas

P.S. Žinau, kad tai labiau panašu į rinkiminę agitaciją, nukvakusio diedo postringavimus ar interneto užkišimą visokiais niekais. Tačiau pagalvokite ir apie tai, kad padidinus lietuviškų prekių pirkimą bent niekingais keliais procentais, mes tuo pačiu išsaugome tūkstančius darbo vietų bei sukuriame geresnį gyvenimą daugeliui žmonių. Net jei ir ne visi to nusipelno.

Būna, kad žmonės nepatinka iš pirmo žvilgsnio. Tai vat Benediktas XVI, dabartinis popiežius, yra būtent toks. Ir atrodo, kad mano nuomonė pasiteisino – išrinktas iki gyvos galvos, dar ne vieną akmenį savo darže surinks:

“Per beveik 4 m. popiežiavimo Benediktas XVI spėjo susipykti su musulmonais, indėnais, lenkais, gėjais ir net mokslininkais.”

“Vokiečių tautybės popiežius stengiasi nuraminti žydus, kurie pasipiktino tuo, kad jis, panaikindamas keturių vyskupų ekskomunikaciją, priėmė atgal į Katalikų bažnyčią ultrakonservatyvią grupę. Vienas tų keturių vyskupų tvirtina, kad nacių dujų kamerose niekas nežuvo.”

“Kitais metais Benediktas XVI nuvyko į Braziliją ir vėl sukėlė triukšmą. Kalbėdamas apie šios šalies krikštijimą jis sakė, kad indėnai „tyliai ilgėjosi“ Kristaus, ir pareiškė, kad kolonistai iš Europos jiems neprimetė savo tikėjimo.”

“Vėliau gėjai pasipiktino pontifiko užuomina, kad homoseksualumas kelia tokią pačią grėsmę žmonijos išlikimui kaip ir klimato kaita.”

“Daugelis mokslininkų kaltina popiežių, tradicinių pažiūrų intelektualą, dėl pozicijos, kuri, pasak jų, tikėjimą išlelia aukščiau mokslo ir proto.”

Pagalvokime ne apie gramatinę klaidą žodyje “išlelia/iškelia”, bet apie prasmę :) Kaip mokslininkai, protingi ir išsilavinę žmonės, nesupranta, kad nėra čia ko kaltinti – tikėjimas (nesvarbu, kokia religija) yra visada aukščiau viso, kas yra materialu.

Tačiau jei kalbėsime ne tik apie paskutinę, bet ir kitas pastraipas, tai man susidaro nuomonė, kad šis popiežius yra gerokai trenktas. Atleiskite, aklai tikintieji bažnyčia, bet tokia mano nuomonė. Geriau pasimelskime, kad vieną iš tikėjimų atstovaujantis asmuo nebūtų tas, į kieno pasisakymus bus atsakyta masinėmis mirtimis ir karais, nes aukų jau yra.

O šiaip visos ištraukos yra tik ištraukos, o tikrai vertą skaitymo, trumpą ir aiškų straipsnį galite rasti šioje lrt.lt vietelėje.

Šiomis dienomis viename nežinau.lt pasisakyme perskaičiau tokius žodžius:

“Viena paguoda – kad dabar visi, kas netingi, rašo tinklaraščių apžvalgas. Per pastarąją parą perskaičiau bent keturias lietuviškas (be Blogoramos)…”

O gerai tai ar blogai, kad visi rašo tiklaraščių apžvalgas?

Viena vertus, tai gerai. Nemaža dalis tiklaraštininkų nori pateikti naujieną kuo greičiau ir rašo apie tai, o kiti deda nuorodas į tuos pasisakymus, nes neturi ką pridurti. Tokiu būdu naujiena pasklinda žaibišku greičiu. Juk naujiena yra naujiena tik tol, kol ji yra dar negirdėta :) Taip kad arba į naujieną reaguoji greitai ir ji daugumai bus naujiena, arba reaguoji lėtai ir tai būna banalybė. Jei rašai daugiau kitiems, nei sau – tai jau minusas tinklaraščiui.

Kita vertus, tai blogai. Vadinasi, nesukuri autorinio produkto – neišreiški savos nuomonės, kas tinklaraščiuose ir yra vienas iš pagrindinių varomųjų jėgų. Bet ar visada reikia to autorinio produkto?

Kai pradėjau rašyti šį tinklaraštį, tai norėjau vieno – bookmark’o (o kaip tai bus lietuviškai?) su komentarais. Dažnai draugams siunčiu nuorodas į visokius klipus, juokus ir šiaip nesąmones. Tai kad nereiktų jų siuntinėti laiškais, o ir man liktų, pasidariau tinklaraštį, kur visas būtų vienoje vietoje :) Nedėjau jokių žymių, niekam dar nespėjau parašyti, o lankomumas jau atsirado. Visai netikėtai man atsirado noras paminėti ne tik juokelius, bet ir kitas svarbias, juokingas ar šiaip įdomias akimirkas gyvenime, noras pasisakyti. Ups (ar žinote, kad šis žodis yra pats baisiausias žodis branduolinėj fizikoj? :)), nukrypau nuo temos. Tęsiu.

Ar reikia to autorinio produkto, kiekvienas pasirenka sau, o kiti jo nuomonei skaitydami pritaria arba neskaitydami nepritaria :) O aš kol kas dėsiu tas nuorodas į šokius, dainas (kurias, spėju, mažai kas žiūri, o man jos mielos :)), pakomentuotas nuorodas į kitų įdomius straipsnius ir tik kartas nuo karto parašysiu kokią autorinę blevyzgą :)

Jau kuris laikas, kai iš cha.lt užsakomo RSS srauto pusės ateina testai. Tų testų yra tiek daug, kad testų skaičius gerokai viršija normalių žinučių skaičių. Ir toks vaizdas, kuris yra pavaizduotas nuotraukoje, jau tikrai virto tradiciniu:

Nežinau, kaip jums, bet man tai mažų mažiausiai yra nesolidu ir neatsakinga. Įdomu, kiek man dar užteks kantrybės?