Blogas Blyno blogas

Prisimenu vaikystę. Susirinkdavom visa negausia gimine pas močiutę prie stalo, vyrai gerdavo ugninį vandenį*, damos aplink šokinėjo su mišrainėmis**, mes, tuometiniai pypliai, zujom aplink stalą, po stalu, o pabaigoje vakaro ir ant stalo :) Pradžioje vakaro dar atmosfera būdavo šiek tiek įtempta. Biesas žino, ar tai būdavo todėl, kad visi susirenka kiek ilgėliau nesimatę, ar todėl, kad dar laukdavo svarbiausias vakaro įvykis. Įvykis, kuris ne vieną kartą atnešdavo laimę daugumos lietuvių veiduose, nepalikdamas abejingų nei vyrų, nei moterų… Įvykis, kuris versdavo visus džiaugsmingai šūkauti, nevalingai dūsauti ar net daužyti kumščiu į stalą… Jei viskas baigdavosi gerai, vakaras baigdavosi itin gerai – su dainomis, šokiais ir visais kitais būdais gausiai reiškiama gera nuotaika. Įvykis, kuris man augant, augo su manimi. Aš užaugau kartu su juo, jis tiesiog dalis manęs. Įvykis pradžioje buvo ne šiaip Žalgirio rungtynės, o tiesiog Lietuvos kova su visos TSRS rinktine – Maskvos CSKA. Vėliau jau atsikratėme žaidimo Lietuva – Rusija, bet nuo to susidomėjimas krepšiniu nesumažėjo nė kiek. Krepšinio varžybos yra vienintelis dalykas, kurį dar ir dabar žiūriu per teliką.

Atrodo, kad kaip ir viskas aplinkui, taip ir Žalgiris yra laikina. Šiandien, atrodo, jau priėjome galutinį tašką, kada aš asmeniškai vilties jau nebeturiu. Bus dar tų klubų, pergalių ir pralaimėjimų, lieka rinktinė, bet šiandieninius prisiminimus paskatinusio klubo atrodo jau nebus. Viliuosi, kad klystu.

* Būdamas vaikas niekaip negalėjau suprasti, kokio velnio jie geria tą degtinę, jai po to raukosi ir purtosi…
** Kam reikėjo pervardinti į salotas? :) Morkų salotos, kiaušinio salotos, salotų salotos… Čia man vienam kvailai skamba? :)